Kiek laiko galite skirti blogo rašymui? Turime omenyje vienam blogo įrašui. 1 valandą, o gal tik 10 minučių?
Nepuoselėkite iliuzijų – geras blogas rašomas ilgai. Viskas, kas parašyta per 10 minučių – šlamštas.
Pala, pala, nepulkite ginčytis, kad Dirbtinis Intelektas dabar labai gerai rašo. Tai antraeilis klausimas. Geras blogo įrašas yra tas, kuris duoda naudos skaitytojui, ne tik informacijos rinkinėlis. O rašėte jį ranka, surinkote keletą skyrių, parašytų iš kelių rašytojų, ar viską patikėjote DI – tai jau kiti techniniai klausimai. DI yra įrankis, toks pat, kaip kompiuteris, Wordas, Google paieškos sistema. Jo darbas – perskaityti viešai prieinamą informaciją, ją išanalizuoti ir pateikti tam tikru stiliumi parašytą informaciją.
Blogo gerumas slypi kitame – kiek ir kokios naudos jis duoda skaitytojui, ar priverčia susimąstyti ties tam tikrais teiginiais, kelti diskusijas, eiti ieškoti daugiau informacijos viena ar kita poteme. Taip pat svarbu, ar teksto stilius yra lengvas, sarkastiškas ar net su humoru. DI yra labai korektiškas – jis vengia aštresnių kampų, kategoriškesnių pasisakymų, kurie gali reikšti tam tikrą autoriaus poziciją. Blogas pats savaime yra toks žanras, kuris leidžia visus paminėtus momentus. Tai asmeninis editorialas – redaktoriaus žodis, kuriame reiškiama autoriaus pozicija, grindžiama autoriaus pasirinktais informaciniais šaltiniais, asmenine patirtimi, tikromis ar išgalvotomis istorijomis. Tai ne laikraščio straipsnis, kuriame taikomi žurnalistiniai principai – nešališkas tonas, kelių šaltinių liudijimai, citatos, problemos aiškinimas ir privedimas prie sprendimo ir t.t. Blogas yra kvietimas diskusijai, kai įvadinę informaciją pateikia autorius, o pabaigoje aiškiai pasakoma – turite kitokią nuomonę? Padiskutuokime…
Geras blogas yra retenybė, nes jo rašymą dabar daug kas patiki Dirbtiniam Intelektui, neatsižvelgdami į turinį, stilių, informacijos dėstymą ir santykį su skaitytojais.
Tai kaip parašyti gerą blogą su Dirbtiniu Intelektu?
Pasiaiškinkime…
Kaip veikia Dirbtinis Intelektas?
Pirmiausia, supraskime, kaip veikia tas Dirbtinis Intelektas. Tai itin sudėtingas mechanizmas, paremtas gebėjimu mokytis pagal pateiktą informaciją. Dirbtinis intelektas nėra gyvas žmogus, tačiau jis gali imituoti tam tikras žmogaus savybes. Galite jam duoti komandą apsimesti tam tikros profesijos atstovu:
Rašyk lyg būtum rinkodaros specialistas.
Elkis kaip mokytojas.
Tai padeda dirbtiniam intelektui suvokti, iš kokios varpinės turi būti pateikiamas tekstas. Jei pasakysite „pasakok, kaip universiteto profesorius“, greičiausiai sulauksite teksto ilgais sakiniais, su daugybe tarptautinių žodžių, o kontekstą bus sunku suprasti. Bet patys norėjote pasiklausyti profesoriaus…
Kitas svarbus žingsnis yra nurodyti, kam rašote tekstą. Tada DI gali tekstą pritaikyti būtent tai auditorijai, pavyzdžiui:
Tekstas skirtas dirbančioms moterims, verslininkėms.
Rašyk namų savininkams, turintiems sodybas.
Rašyk jaunuoliams iki 25 metų.
Dirbtinis intelektas vertina kiekvieną jūsų komandą ir pagal tai pateikia skirtingus atsakymus.
Bet iš kur jis viską taip gerai išmano?
Dirbtinis Intelektas veikia panašiai, kaip Google paieškos sistema – jis išsiunčia savo robotus, kurie skenuoja įvairiuose puslapiuose esančią informaciją ir iš jos mokosi. Google laiko informacijos kopiją ir spendžia, ar ta informacija atitinka jūsų užklausą, tuo tarpu DI ne tik saugo kopiją, bet ir mokosi. Kai užduodate užduotį…
Parašyk straipsnį apie tai, kaip nudažyti kiemo tvorą.
…jis peržiūri savo sukauptus „užrašus“ apie tvoras, dažymą, dažymui naudojamus įrankius, gamtos sąlygas jūsų regione ir atitinkamu stiliumi apie tai papasakoja.
Yra vienas BET…
DI niekada pats nedažė tvoros, todėl negali pasakyti, kaip aitriai smirdi ką tik atidaryta dažų skardinė, kaip nervina dažymas prieš vėją, kai keli dažų lašeliai būtinai nukris jums ant veido ar į plaukus, nors jis puikiai susipažinęs su darbo saugos reikalavimais dažytojams ir gali pateikti išsamų sąrašą, kaip turite apsirengti ir pasiruošti dažymui. DI negali žinoti, ką jaučiate, kai teptukas, ką tik pamerktas į dažus, nukrenta ant smėlio… Žmogus žino ir jo asmeninė informacija yra kai kada vertingesnė, nei išvardintos dažų rūšys ar teptukų storiai.
Dirbtinis intelektas turi labai gerą savybę – jis gali per labai trumpą laiką pakoreguoti straipsnį, ne tik vieną sakinį pagal naujai įvestus duomenis. Dėl to jo nauda – neįkainojama, nes sutaupoma labai daug laiko.
Kaip rašyti blogą su DI
Blogo įrašo rašymas susideda iš trijų etapų:
1 etapas. Temos išsigryninimas. Rašytojas turi labai aiškiai suprasti, kokia tema rašoma. Rašydamas tai, kad „užeina ant seilės“, jis rizikuoja parašyti ne blogo įrašą, o pusiau literatūrinį kūrinį, kuriame atsiskleis autoriaus asmenybės kova su vidiniais demonais, o ne tai, kas skaitytojui būtų naudinga. Kai tema išaiškėja, galima papildomai suskirstyti įrašą į potemes, kurios padeda atskleisti esmę. Jei rašote apie tvorų dažymą, galima susirašyti ir kelias potemes, pavyzdžiui:
Kokios dažų rūšys tinka tvorų dažymui.
Kaip dažyti medinę, o kaip – metalinę tvorą?
Kaip pasiruošti dažymui?
Kiek kartų reiktų dažyti?
Kokios spalvos dabar yra madingos?
Kaip pasirinkti teptuką, kad dažymas būtų efektyvus?
Kiek laiko džiūva dažai?
Populiariausios dažymo technikos.
Pakanka, ar dar vardinti? 😉
DI labai puikiai gali pasiūlyti potemes ir pateikti trumpas santraukas. Liks tik peržiūrėti, ar straipsnis bus pakankamai išsamus, ar reiktų kuo nors dar papildyti. Tada galima pereiti prie 2 etapo.
2 etapas. Rašymas. Kai jau aiški straipsnio tema ir struktūra, galima pradėti rašyti. Bet šalia struktūros reikia pateikti ir kitokią informaciją, pagal kuria DI nuspręs, kaip ir ką išdėstyti. Tokia informacija gali būti auditorija, kuriai skirtas straipsnis. Taip pat regionas, kam skirtas straipsnis. Juk nenorite, kad klaipėdiškiams skirtame straipsnyje būtų minimi amerikiečiams skirta informacija ir prekių ženklai. Labai svarbu paminėti, kokiu tonu reikia rašyti straipsnį – rimtu, kasdieniniu, sarkastišku, žmogišku ir t.t. Kaip minėjome, svarbu apibrėžti ir pasakotojo poziciją – rašyk lyg būtum patyręs dažytojas…
Dar galima paminėti, kokia papildoma informacija gali būti straipsnyje. Pavyzdžiui, paminėti tam tikrus raktinius žodžius, pateikti DUK iš 7 klausimų ir atsakymų, sugalvoti specialisto citatą, pateikti palyginimo lentelę, neminėti konkurentų prekės ženklų ir t.t.
DI dirbs neilgai – kelias minutes. Bet tai, ką gausite, ne visada galima vadinti blogo įrašu…
3 etapas. Korekcijos ir tikslinimas. Dirbtinis intelektas yra labai protingas. Jis greičiausiai protingesnis už jus. Tačiau jam trūksta vienos savybės, kurią turi kiekvienas žmogus – prioritetų parinkimo.
Jis nedali nuspręsti, kuri informacija yra esminė, kurią reiktų pateikti pradžioje. DI dirba nuosekliai, tačiau negali tinkamai parinkti svarbiausių momentų, kurie užkabintų skaitytoją. Tą turi padaryti rašytojas. Kartais reikia prirašyti keletą sakinių, o kartais reikia net perrašyti kelias pastraipas, jas išplėsti ar, priešingai, sutrumpinti. DI savarankiškai to nepadarys, tai gali tik žmogus.
Čia prasideda tikrasis darbas. Nereiktų pamiršti, kad šiame etape gali tekti ir patikrinti informacijos tikslumą. Jei turite įtarimų, kad DI rašo nesąmones, galite duoti jam užduotį:
Patikrink šiame paragrafe pateiktos informacijos tikrumą – pateik šaltinius, kurie įrodo informacijos tikslumą.
Tokiu būdu gausite papildomos informacijos, kuri gali ir iš esmės pakeisti visą tekstą.
Papasakosime istoriją. Rašėme straipsnį apie sporto šakų istoriją. DI pateikė skandalingą išvadą – futbolas išrastas Kinijoje. Pala pala, visas pasaulis žino, kad futbolas yra angliškas žaidimas, o čia staiga atsiranda tokios melagienos… Paprašėme paanalizuoti tą paragrafą. Pasirodo, kinai iš tiesų turėjo į futbolą panašų žaidimą su kamuoliu. Kaip ir kitos tautos. Tik iš angliško žaidimo su kamuoliu atsirado šis populiarus sportas, o kiniškas žaidimas taip ir liko istorijos užmarštyje.
Pamenate, rašėme, kad DI nelabai sugeba parinkti prioritetus. Štai jums ir aiškiausias to pavyzdys. Jis sau davė užduotį apžvelgti ne futbolo istoriją, o „žaidimų su kamuoliu“ istoriją, kur seniausi istoriniai įrašai yra išlikę būtent iš Kinijos… O būtume paleidę informaciją, kad futbolą išrado kinai.
DI kartais susipainioja ir pradeda rašyti nesąmones. Kartais tam tikrus žodžius rašo iš kitos kalbos. Tai vadinama „DI haliucinacija“. Dėl to reikia būti atidiems ir bent jau perskaityti straipsnį, kurį parašo DI.
Kokie DI įrankiai rašo lietuviškus straipsnius
Niekam ne paslaptis, kad DI rašo tobulai tik angliškai. O kaip su lietuvių kalba? Ar DI pakankamai gerai ją išmokęs?
Šiuo metu galime patvirtinti: DI rašo kaip 3-4 kurso studentas. Jei pernai ar užpernai sakėme, kad jis rašo kaip dvyliktokas, tai 2025 metais jo lygis smarkiai pagerėjo. Iki profesoriaus ir poeto jam dar trūksta poros metų, tačiau neabejojama, kad šis klausimas per 5 metus bus visiškai išspręstas.
Lietuvių kalba yra sudėtinga. Ne visi DI įrankiai į mūsų kalbą linkę investuoti, todėl yra tik keli Dirbtinio Intelekto sprendimai, kurie gali jums parašyti sklandų straipsnį, kuriame klaidų būtų minimaliai:
- ChatGPT. Rekomenduojama naudoti mokamą versiją.
- Google Gemini. Paklusnesnis DI ir gana tiksliai pildo komandas.
- Microsoft Copilot. Rašo trumpai glaustai, tad prireiks struktūros ilgesniems straipsniams.
- Grok. Rašo su klaidomis, bet įskaitomai.
- Claude AI. Rašo įspūdingai, tačiau labai dažnai haliucinuoja ir daro kvailas klaidas.
Kiti įrankiai, deja, kokybiško lietuviško straipsnio parašyti negali. Kažką parašys, bet tekstas atrodo lyg pažodinis vertimas su Google Translate. Kalba eina apie tokius įrankius, kaip DeepSeek, Qwen, Perplexity. Deja, Facebook Meta AI kol kas lietuviškai dar nekalba iš viso…
Yra daugiau DI, rašančių puikia lietuvių kalba? Nuostabu! Parašykite komentaruose, kokie. Tik prieš tai įsitikinkite, kokius kalbos modulius naudoja. Jei skolinasi iš ChatGTP, Gemini ar Claude AI – tai yra mokami produktai, ne DI varikliukai.
Ar viso to pakanka geram blogo straipsniui?
Reikia dar vieno dalyko – asmeninio stiliaus.
Kaip išmokyti DI rašyti jūsų asmeniniu stiliumi
Visi žmonės turi savitą ir originalų rašymo stilių. Vieni rašo trumpais sakiniais, kiti ilgais. Vieni naudoja daug tarptautinių žodžių, kiti stengiasi be jų išsiversti. Vieni naudoja daug kabučių, kiti mėgsta sakinius baigti daugtaškiais lyg kažką nutylėdami… Tai asmeninis stilius, kurio galima išmokyti ir dirbtinį intelektą.
Tiesa, ne kiekvieną. Tai galima padaryti su ChatGPT, Gemini ir Claude AI. Šie sprendimai turi labai gerą funkciją – sukurti savo GPT. Reikia tik paimti savo teksto gabalėlį, pateikti DI ir pasakyti: visus straipsnius rašyk šiuo stiliumi. Jis išanalizuoja stilistiką ir straipsnius pateikia gana panašius. Kartais sunku atskirti, kada tekstą rašė gyvas žmogus, o kada DI. Jei rašote skirtingais stiliais – dar geriau. Galima pasidaryti GTP kiekvienam iš stilių ir tik pasirinkti, kuriuo stiliumi norite parašyti straipsnį savo blogui.
Šis procesas nereikalauja jokių techninių žinių, tai gali padaryti kiekvienas. Rezultatas bus tikrai geras, nes panašiu stiliumi bus parašyti visi straipsniai.
Blogo rašymas su DI yra tikrai įdomi patirtis. Akivaizdu, kad greitas darbas nebus labai kokybiškas, tačiau įdėjus šiek tiek pastangų ir DI gudrybių, rezultatas bus tikrai įspūdingas.
P.S. Šis straipsnis parašytas nenaudojant DI iš viso. Norint mokyti Dirbtinį Intelektą rašyti, pačiam tai mokėti daryti tiesiog būtina 😉