Pastaruoju metu viena aktualiausių temų, dominuojančių vietinėje žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, yra tragiška kelių būklė atokesnėse Utenos rajono savivaldybės vietovėse. Nors didieji regiono miestai džiaugiasi atnaujinta infrastruktūra, periferijos gyventojai jaučiasi pamiršti ir palikti kovoti su avarinės būklės keliais, kurie kelia pavojų ne tik transporto priemonėms, bet ir žmonių saugumui. Tai tapo rimtu iššūkiu vietos valdžiai ir karšta regionu naujienos tema.
Kritinė padėtis kaimuose
Problema ypač aštri kaimiškose seniūnijose, tokiose kaip Daugailiai, Leliūnai ir Saldutiškis. Keliai čia nebuvo kapitaliai remontuoti dešimtmečius, o vietomis asfalto danga yra tiesiog išnykusi, palikdama gilias duobes, iškylančius akmenis ir purvynus, ypač po lietaus ar atšilus orams.
„Mums nebereikia kalbėti apie komfortą; mes kalbame apie būtinumą. Avarinės būklės keliai neleidžia laiku pasiekti gydymo įstaigų, o mokyklinius autobusus priverčia rinktis ilgesnius, aplinkinius maršrutus, gaišinant vaikų laiką“, – piktinosi Daugailių gyventojas Jonas Petrauskas, vienas iš aktyvių peticijos, surinkusios daugiau nei tūkstantį parašų, organizatorių.
Gyventojai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prastos būklės keliai daro didelę ekonominę žalą. Nuolatinis automobilių remontas, padangų keitimas ir didesnės degalų sąnaudos kelia finansinę naštą vietos ūkininkams ir smulkiesiems verslininkams, kurie nuolat naudoja šiuos kelius prekių ir produkcijos gabenimui. Kai kurie kurjeriai net atsisako pristatyti siuntas į atokiausias vietoves, motyvuodami transporto priemonių sugadinimo rizika.
Savivaldybės atsakas ir finansiniai argumentai
Utenos rajono savivaldybė pripažįsta problemos mastą, tačiau pabrėžia, kad lėšos kelių remontui yra ribotos. Savivaldybės administracijos atstovas spaudai, Eglė Rimkuvienė, teigė, kad didžioji dalis finansavimo iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) skiriama magistralinių ir regioninių kelių, kurie priklauso valstybei, priežiūrai.
„Mes puikiai suprantame gyventojų nusiskundimus ir skyrėme maksimalų įmanomą biudžetą vietiniams keliams. Tačiau rajono kelių tinklas yra labai platus, o avarinės būklės atkarpų renovacija reikalauja milijoninių investicijų, kurių savivaldybė tiesiog neturi“, – komentavo E. Rimkuvienė. – „Mūsų prioritetas – užtikrinti minimalų kelių pravažumą atliekant nuolatinį duobių lopymą, tačiau tai, be abejo, yra tik laikinas sprendimas.“
Savivaldybė siūlo problemą spręsti trimis kryptimis:
- Didesnio valstybės finansavimo KPPP lėšomis siekimas: skirti didesnę lėšų dalį, skirtą vietinės reikšmės keliams, regionų naujienos.
- Viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projektų inicijavimas: ieškoti privačių investuotojų, kurie prisidėtų prie kelių atnaujinimo mainais už ilgalaikes koncesijas.
- Gyventojų bendradarbiavimas: skatinti bendruomenes dalyvauti programose, skirtose mažesnės apimties kelių priežiūrai ir daliniam remontui, ypač žvyrkelių atžvilgiu.
Bendruomenės aktyvumas ir ekspertų įžvalgos
Gyventojų nepasitenkinimas pasiekė aukščiausią tašką, surengiant taikią protesto akciją prie savivaldybės pastato. Akcijos metu žmonės atnešė senuosius automobilių ratlankius ir padangas, simboliškai parodydami kelių būklės žalą. Jų reikalavimas aiškus: priimti ilgalaikį ir sistemingą sprendimą, o ne vien tik lopant duobes.
Susisiekimo ekspertas, dr. Gintaras Vaškys, teigia, kad Utenos rajono situacija yra tipinis periferijos problemos pavyzdys visoje šalyje. „Finansavimo schema turi būti peržiūrėta. Kol KPPP lėšų paskirstymas bus orientuotas į pagrindinius kelius, periferija liks nuošalyje. Būtina decentralizuoti sprendimų priėmimą ir skirti didesnį dėmesį regioninei lygybei“, – aiškino ekspertas. Dr. Vaškys pabrėžia, kad prastos infrastruktūros palikimas yra vienas didžiausių regionų ekonomikos augimo stabdžių, skatinantis jaunimo migraciją į didžiuosius miestus.
Išvada
Utenos rajono savivaldybės laukia rimtas išbandymas, reikalaujantis ne tik finansinių išteklių, bet ir politinės valios. Gyventojų spaudimas aiškiai rodo, kad avarinės būklės kelių problema nebėra tik vietinės reikšmės klausimas, o tampa pavyzdžiu, kaip regionų problemos gali peraugti į plataus masto visuomenės nepasitenkinimą. Kelių remontas yra investicija į regiono ateitį, ekonominę plėtrą ir, svarbiausia, gyventojų saugumą bei gerovę. Ši situacija ir toliau bus atidžiai stebima visų, besidominčių regionu naujienos.
Parašykite komentarą