Kai pradėjau planuoti vonios ir virtuvės atnaujinimą, atrodė, kad plytelės – tai vienas paprasčiausių pasirinkimų. Bet vos
tik pradėjau domėtis, supratau, kad tai visiškai naujas pasaulis. Akmens masė, klinkeris, mozaika, porcelianas… Ir visur mirga vienas dažniausiai sutinkamas terminas – keraminės plytelės. Kai kur dar vadinamos keramikinėmis plytelėmis, bet, kaip išsiaiškinau, abu šie žodžiai reiškia tą patį – iš molio pagamintas, aukštoje temperatūroje degintas plyteles, kurios naudojamos tiek sienoms, tiek grindims.
Iš pirmo žvilgsnio – visos plytelės vienodos
Kai pirmą kartą atsidūriau plytelių salone, atrodė, kad rinktis teks tik iš spalvų ir raštų. Bet kuo daugiau žiūrėjau, tuo aiškiau darėsi, kad plytelių tipas yra ne mažiau svarbus nei jų išvaizda. Man ypač užkliuvo keraminės plytelės, nes jų buvo daugiausiai – nuo klasikinių baltų iki margų, spalvingų, matinio ar blizgaus paviršiaus.
Iš pradžių nežinojau, ar jos tinka grindims, ar tik sienoms. Ar jos ilgaamžės? Ar nesugeria drėgmės? Suprasti padėjo keli pokalbiai su meistrais ir ilgos valandos internete – pasirodo, keraminės plytelės turi savo aiškias stiprybes, bet reikia žinoti, kur jas geriausia naudoti.
Kodėl keraminės plytelės tokios populiarios
Vienas didžiausių šių plytelių privalumų – universalumas. Jos puikiai tinka sienoms, ypač vonioje ar virtuvėje, kur reikia atsparumo drėgmei ir lengvos priežiūros. Jų paviršius dažnai glazūruotas, tad ne tik gražiai atrodo, bet ir nesunkiai valosi – kas ypač svarbu prie viryklės ar praustuvo.
Tačiau yra ir keramikinių plytelių, kurios puikiai tinka grindims – tiesiog reikia atkreipti dėmesį į jų atsparumo klasę. Grindims skirti modeliai paprastai būna tvirtesni, storesni ir mažiau slidūs. Tiesa, jei ieškai plytelių laukui ar terasai, čia jau dažniau rekomenduojamos kitos rūšys – tokios kaip akmens masės ar klinkerio plytelės.
Dar vienas dalykas, kuris mane nustebino – kaina. Keraminės plytelės dažnai pigesnės nei kai kurios alternatyvos, todėl galima drąsiai eksperimentuoti su dizainu, neišleidžiant per daug. Be to, jos dažniausiai būna standartinių dydžių, todėl jas lengviau ir greičiau klijuoti – tiek meistrui, tiek pačiam, jei nuspręstum imtis darbo savo rankomis.
Ko išmokau apie plyteles ir ką dabar rinkčiausi
Plytelių pasirinkimas iš pradžių gali atrodyti varginantis, bet kai susidėlioji prioritetus, viskas pasidaro aiškiau. Jei reikėtų rinktis dar kartą, keramines plyteles tikrai vėl dėčiau sienoms vonioje ir virtuvėje – jos atrodo tvarkingai, yra lengvai prižiūrimos, ir pasirinkimas toks platus, kad kiekvienas ras, kas patinka.
O dėl grindų – rinkčiausi tik tokias keramikines plyteles, kurios tam pritaikytos. Vien dėl saugumo ir ilgaamžiškumo. Ir taip, prieš pirkdamas tikrai atidžiai skaityčiau etiketę – nes žodis „keraminė“ dar nereiškia, kad tinka viskam.
Beje, kai jau kalbame apie žodžius, tai smagu žinoti, kad „keraminės plytelės“ ir „keramikinės plytelės“ iš esmės reiškia tą patį. Tik kalbos mylėtojai ginčijasi, kuris variantas gražesnis. Aš sakyčiau – svarbiau, kad plytelės neišsilaužytų po pirmo mopso sprinto per virtuvę!
Parašykite komentarą