Kai mokyklos užveria duris iki rudens, vaikams prasideda ilgas laisvalaikio tarpsnis, kuris gali būti kupinas ne tik poilsio, bet ir prasmingų veiklų. Tėvams tai – iššūkis: kaip pasirūpinti, kad vaikas nepavirstų nuobodžiaujančiu ekranų gyventoju? Atsakymas paprastas – suplanuoti turiningą laiką. Vienas iš geriausių būdų tai padaryti – leisti vaiką į stovyklą, ypač jei ją organizuoja pati mokykla.
Mokyklų organizuojamos stovyklos vaikams turi daugybę privalumų. Visų pirma – pažįstama aplinka. Vaikai dažnai jaučiasi saugiau ten, kur žino, kur kas yra, kaip viskas veikia. Stovyklos vykstančios mokyklose dažnai apima tą pačią erdvę – klases, sporto salę, kiemą – bet kitaip: be uniformų, be pamokų, su žaidimais, kūryba ir naujais draugystės formatais. Vaikams tai – tarsi atostogų laisvė pažįstamame pasaulyje.
Be to, mokyklos dažnai turi profesionalią komandą – mokytojus, kurie ne tik moko, bet ir geba kurti atmosferą, vadovauti veikloms, užtikrinti saugumą. Dažnai stovyklos programos kuriamos taip, kad vaikas kiekvieną dieną galėtų išbandyti skirtingą veiklą – vieną dieną eksperimentuoti, kitą dieną sportuoti, trečią – kurti meną ar žaisti vaidmeninius žaidimus. Tai padeda vaikui atrasti, kas jam patinka, ir ugdyti skirtingus įgūdžius.
Didelis privalumas ir tai, kad mokyklų stovyklos dažniausiai būna dieninės. Tėvams tai logistiškai patogu – ryte atvedi, vakare pasiimi, žinodamas, kad vaikas praleido dieną saugioje, įtraukiančioje aplinkoje. Tuo metu vaikas turi struktūrą, režimą, socialinį kontaktą ir grįžta namo pavargęs nuo įspūdžių, o ne nuo ekranų.
Stovyklos tema – labai svarbus aspektas. Kai kurios orientuotos į kūrybą: dailę, muziką, vaidybą. Kitos – į gamtos pažinimą, judėjimą ar sportą. Dar kitos siūlo visko po truputį – nuo kulinarijos iki programavimo. Mokyklos neretai renkasi „mišrią“ programą, kuri leidžia kiekvienam vaikui atrasti save bent viename iš užsiėmimų.
Tėvams svarbu žinoti, kad tokios stovyklos ne tik praturtina vaiko dienas, bet ir ugdo savarankiškumą. Vaikas mokosi būti atsakingas už savo daiktus, laikytis dienotvarkės, bendrauti su kitais vaikais – dažnai ne tik iš savo klasės, bet ir iš kitų mokyklos paralelių ar net miestų. Tai kuria naujas socialines patirtis, kurios labai svarbios asmenybės formavimuisi.
Ką dar galima pasiūlyti vaikui per atostogas, jei stovykla nėra galimybė? Puikus variantas – savaitės trukmės „mini projektai“: galima kartu suplanuoti, ką vaikas nori nuveikti – gal išmokti naują įgūdį, perskaityti tam tikrą knygą, sukurti filmuką ar net pabandyti savanoriauti. Tačiau šiam scenarijui būtinas aiškus planas ir suaugusiojo dėmesys. Priešingu atveju dienos išslysta per pirštus ir iš atostogų lieka tik padriki prisiminimai.
Vis dėlto, kai tik yra galimybė – mokyklos stovykla yra viena geriausių investicijų į vaiko laiką, augimą ir vasaros patirtį. Svarbu pasidomėti, kokios stovyklos planuojamos, pasikalbėti su vaiku, įtraukti jį į sprendimų priėmimą. Galima net pakviesti vieną ar kitą klasės draugą – tuomet patirtis bus dar įdomesnė.
Atostogos – tai ne tik laikas be pamokų. Tai metas, kai vaikas gali atrasti, pažinti, augti. Ir jei visa tai vyksta smagiai, saugiai bei kartu su mokyklos bendruomene – per vasarą galima nuveikti kur kas daugiau nei tik pailsėti.
Parašykite komentarą